- užstūma
- ùžstūma sf. (1) NdŽ, DŽ1, užstuma durų velkė, skląstis, brauktas: Iš dienyko durys į tvartą buvo su geležine užrakinama ùžstūma Trgn. ║ prietaisas kam nors užstumti, užsklęsti: Malūno langai apskriti, užsklendžiami medinėmis užstūmomis sp. Užkišti su užstuma L14.
Dictionary of the Lithuanian Language.